1. Ateities spėjimo pamoka

Pirma pamoka.... Tikiuosi visiems bus įsimitiniausia iš visų... Tyliai galvojo prof. Pensy atsisėdusi ant savo profesorės suolo kur buvo sudėti visi svarbiausi dokumentai ir bylos. Ji kantriai laukė kol klasė bus pilnutėlė. Taip, taip ji matė kaip jauki jos klasė pilnėja mokinių kurie nori sužinoti apie ateities spėjimą. Taip pat ji šiandien nenorėjau mokiniams jokio rimto darbelio. Tiesiog ji norėjo labiau pažinti kaip tikimasi savo uolius mokinius. Burtų pagalbą ji užrašė pirmają užduotį. :
Sveiki atvykę į pirmają ateities spėjimo pamoką!
Pirmoji užduotis:
Atsistoti ir šiek tiek plačiau papasakoti apie save.

Eva įėjo į klasė ir pamačiusi užrašą atsistojo ir pradėjo pasakoti:
- Aš esu Eva Rainson, mano koledžas yra Klastūnynas esu pirmakursė, žinoma jai nežinojote ,- nusišypsojo prof.Pensy -Jai ką nors ar norite išgirsti klauskite,- Eva nuėjo ir išsirinko suolą kur sedės, patogiai įsitaisė.

Pensy linksmai pažiūrėjo į Eva. Pagaliau nors vienas pirmakursis iš klastūnyno... Ji linktelėjo galvą šiuo gestu ji Evai leido atsisėst į suolą.
- Norėčiau, kad papasakotum, Panele Eva Rainson kokia tau ateities spėjimo atšaka labiausiai sekasi. - pasakė ji žvilgsniu pažiūrėjusi į Eva patogiai įsitaisiusią suole.

Eva pasižiūrėjo į Pensy ir atsakė į jos užduotą klausimą:
- Šeip aš į šitą pamoką atėjau nieko nemokėdama, ir atėjau ko nors išmokti tad nežinau kuri man labiausiai sekasi nes dar niekada nebandžiau spėti ateiti,- Eva nusišypsojo ir apžiūrėjo visą klasę.

Atskubėjo į klasę ir apsidairiusi nusišypsojo evai ir profesorei Pensy Evilson
-Laba diena... Aš Terrani Fix... Iš klastūnyno koledžo... - mergaitė dar kartą nusišypsojo ir atsisėdo į suolą šalia Evos.

Shania įėjo į klasę, ir tarė:
- Aš Shania Parsons iš Grifų Gūžtos. Esu pirmakursė.
Mokinė nutilo, pažvelgė į profesorę ir atsisėdo į suolą.

Pensy meiliai pažiūrėjo į Evą kuri kiek ji tikėjosi norės ką nors išmokti. Pamačiusi naujas savo mokinias kurios atsistojo ir prisistatė, o po to sukrito į suolus pasveikino.
- Labas Teranni, Shania - dar linksmiau pasakė ji. Po to kiek rimčiau susikaupė ir atsisėdo į suolą.
- Šiandien bandysiu jus išmokyti ką nors apie būrimą iš arbatžolių. - pasakė ji linksmai, nes tai gana įdomu - iš sekcijos pasiimkite po vieną puoduką ir lėkštelę arbatžolėms išversti išgėrus. - o čia - parodė ji į lentyną su ranka - sudėtos arbatos, pasirinkite kokios norite - pridūrė ji.
- Beje kai išgersite arbatžolių lapelius suverskite į lėkštelę ir įsigilinkite tai yra pamatykite ką nors ir bandykite spėti, o tada aš pasakysiu ką iš tiesų tai reiškia. - pasakė ji ir laukė.

Shania atsiduso, ir pakilus iš suolo nuėjo link sekcijos. Atidarius dureles pasiimė puoduką su lėkšte. Tada atidarė kitas dureles, ir pasiimė arbatžolių. Atplėšus poką, įsibėrė arbatžolių į puoduką, o su vandeniu užplikė. Grįžus į suolą išgėrė arbatą ir apvertė ant lėkštės. Tada įsižiūrėjo į simbolį, ir pakėlė ranką:
- Profesore aš matau lyg nepilną ratą... Pusratį...

Ji tik užmetė akį į pusratį ir mokiniai vardu Shania pasakė.
- Miela, Shania... - atsiduso ji ir pradėjo kalbėti - kiek dar žinoma pusratis susijęs su draugais. - įkvėpė oro ji - tiksliau su jų neįštikimybę nei truputėlio apie tai nepagalvojus - dar nebaigė ir kai ką pridūrė - na jie tau gali atrodyti kaip tikri draugai, ir tokie būti - po atodusio ji pradėjo greit berti - bet ištikrųjų jie tik tavimi naudojasi - atsiduso kaip įprasta ji, bet neužmiršo pridurti - bet ne apsigauk! Nevisi... - pasakė ji ir įdėmiai stebėjo kitus mokinius - beje kaip tu galvojai ? Tai yra ar numaniai ką tai galėtų reikšti?

Shania klausydamasi mokytojos nustebo. Išgirdus kalusimą tik papurtė galvą:
- Net namaniau kad tai susije su draugais... O šiaip mąščiau apie išdavystę, nes tas apskritimas pusinis, ir šiaip...

Pensy neturėjo ko pridurti mokiniai.
- Ar taigi nepanašu? Išdavystė? - paklausė ji - juk tai beprotiškai panašu - pasakė ji sukosėjusi - manau dabar tikrai galėtum keliom minutėm pailsėti suole - dar kartą ji sukostelėjo ir jau rimtai nutaisė balso toną - Na, o jūs Terrani, Eva griaučiau ! - pasakė ji ir vėl netikėtai sukosėjo - juk aš nesedėsiu čia visą dieną.

Terra nuėjo prie sekcijos pasiėme puodelį, lėkštutę ir arbatžolių. Į puodelį supylė arbatžoles ir įpylė šilto vandens. Tada nuėjo į suolą, išgėrė arbatą, o arbatžoles suvertė ant lėkštutės tada įsižiūrėjo.
-Na man čia primena kryžių...

Pensy atsiduso. Norėjo kiek nuteikti Terrani rimčiau. Ji nenorėjo labai įsigilinti ką tai reiškia, bet ji žiojo ką reiškia kryžius ir jai pasakė.
- Panele, Terrani tau matomas daiktas primena kryžių ar ne? - paklausė ji ir tęsė - kryžius reiškia tai, kad tau artėja atgailos metas. Tu atgailausi kažkam. Taip pat artės susikaupimo metas. - pasakė ji ir žiūrėjo kitus mokinius.
- Beje jūs galite pailsėti kol kiti ateis. - pasakė ji ir geriau įsitaisė.

Prof. Pensy susitvarkė savo stalą ir pasakė savo naujiesiams mokiniams.
- Galite eiti. - pasakė ji ir dar pridūrė, - šiandien vistiek nieko nenuveiksime, nes jūs baisiai tingūs. - pasakė ji ir laukė kol vaikai išeis iš klasės. Ji žiūrėjo, kad vaikai nesikelia iš suolu.
- Eikit, eikit... - pasakė ji ir kaip visąlaik pridūrė - tik tie kurie šį darbą jau padarė.

Shania tarstelėjo :
- Viso.
Ir pasiėmus kuprinę išėjo iš klasės.

Matthew atsistojo ir pradėjo kalbėti:
- Aš esu Matthew Breaker, pirmakursis iš Grifų Gūžtos, - berniukas šyptelėjo. - gyvenu prie miško, gal todėl man taip patinka gamta ir nuotykiai. Esu gan draugiškas... Tiems, kurie su manim draugiški... - jo žvilgsnis nukrypo į netoliese sėdėjusią Terrani. - Tiesą sakant, man ši pamoka gan nemaloni, nes... na, kartais tiesiog nemalonu žinoti apie savo ateitį...
Matthew prisiminė savo prosenelę, kurį, išpranašavusi sau mirtį, kelis mėnesius aiškino, kaip viskas turi būti jos laidotuvėse. O tada mirė. Berniukas pažvelgė į mokytoją. Pamatęs išeinančią Shania, šis atsiduso ir nuėjo link sekcijos. Daugybė porcelianinių puodelių puikavosi jam prieš akis, rodydami savo dailias apvalias ąseles ir nuo ilgo amžiaus kiek nusitrynusius gėlių ornamentus. Atrodė tuoj atsidus ir pradės pasakoti apie laikus, kai šie dar buvo naujut naujutėlaičiai puodeliai su įvairiaspalvėmis gėlėmis, kurios dar ryškiai žydėjo ant jų. Jis puodeliams šyptelėjo, o šie, pagavę kelis saulės spindulius, dailiai suspindėjo, lyg berniukui atsakydami. Paėmęs vieną senuką už jo ąselės, Matthew pajuto, koks šis gražuolis trapus, tad stengėsi kuo atsargiau jį paimti, kartu su dailiai apvalia lėkštele po juo. Taip švelniai puoduką laikydamas kairėje rankoje, Matthew atidarė kitas dureles ir vos ne šoktelėjo, kai malonus arbatžolių kvapas kuteno jo nosį, maloniai nuteikdamas. Iš vieno vaisinės arbatos pakelio ištraukęs žiupsnelį, jis apžiūrėjo žoleles ir įbėrė į senučiuką puodelį. Po kelių akimirkų, mokinukas jau sėdėjo savo suole ir gėrė įvairiausių vaisių skonio arbatą, kartais įkvėpdamas jos nuostabaus aromato. Įvairiausi aromatai sklido iš visų mokinių puodelių, tad grifiukas jautėsi lyg toje jaukioje arbatinėje šalia jo namų, kurioje graži padavėja, kuri jam labai patiko, nešioja tokius pat gražius ir senus puodelius ir besišypsodama lankytojams dalina nemokamus sausainius. Taip gurkšnis po gurkšnio arbata dingo iš puodelio. It nesupratęs kur ji dingo, berniukas apsidairė, o supratęs, kad pats ją išgėrė, apvertė puoduką ir įsižiūrėjo į arbatžolės. Šios jam atrodė niekuo ypatingos, tokios pačios, kokios ir buvo, kai Matthew įsidėjo jas į arbatos puodelį, tik šlapios. Iš tikro žolelės buvo išsidėliojusios tam tikra poza, kuri turėjo pasakyt berniukui ką nors tokio0, ko jis gali tikėtis ateityje. Įdėmiai stebėdamas jas, lyg šios ruoštųsi kur pabėgti, grifiukas pagaliau pamatė - į mokytojos pusę jo lėkštutėje savo vainiką kėlė arbatžolių medis, kuris jam priminė ir tą obelį miške, kurios vaisiais jis mėgavosi su Shania. Jis iškėlė ranką, o kai profesorė linktelėjo galva ir garsiai paklausė:
- Ką reiškia, hem, medis?
Gal turtą?.. O gal tai, kad liksiu vienas, kaip koks Gluosnis Galiūnas liūdnas ant kalvelės?...

Eva kiek pavelavusi atsiprašė mokytojos ir nuėjo pasiimti puodelio lekštutės ir arbatžoliu. Eva išgėrusi arbata susikaupusi įsižiūrėjo į arbatžoles ir bandė įžiūrėti ką nors, ji pamatė trikampi Ar tai reiškia ką nors blogo, na paklausiu mokytojos.
- Mokytoja, aš matau savo puodelyje trikampi ,- Eva su šypsena žiūrėjo į Prof. Pensy.

Alice kilstelėjo iš savo suolo ir prabilo.
- Sveiki, esu Alice Foster, pirmakursė, iš Švilpynės koledžo. Esu žiobarė ir man visai dėl to negėda. Labai tikiuosi, kad man šioje mokykloje puikiai seksis mokslai, būsiu aktyvi mokinė. Svarbiausia - draugiška. Esu labai nuoširdi, atvira, sąžininga, draugiška, stengiuosi su visais sutarti.
Prisistačiusi Alice nuėjo pasiimti puodelių ir arbatos. Lentynoje buvo daugybė senoviškų puodelių. Ji išsirinko mažiau išpuoštą. Priėjusi prie arbatos lentynos nustebo. Čia buvo tiek daug rušių arbatos! Alice išsirinko savo mėgstamą žaliąją arbatą. Netrukus arbata buvo paruošta. Užsisvajojusi ji bematant ją išgėrė. Prasidėjo didysis veiksmas. Pateliuskavusi likusias arbatžoles, Alice bandė kažką įžvelgti. Jai gerai sekasi tokie dalykai, nes ji turi lakią fantaziją. Arbatžolėse ji greitai pamatė gandrą, taip pat įžvelgė ir kažkokį seną apgriuvusį pastatą. Galvodama, ar bus geros jos pranašystės, ji prabilo, kai mokytoja buvo netoli jos:
- Mokytoja, aš matau gandrą ir dar apgriuvusį seną pastatą. Įdomu, ką tai reiškia? Mano mąstymu, gandras tai gal kažkokia naujiena? O apgriuvęs pastatas, manau, nelabai neša ką gera. O ką jūs pasakysite?

Ji mielai nusišypsojo vienam berniukui ir dviom mergaitėm.
- Šaunu, kad pavėlavote. - pasakė ji - na, bet ką gi padarysi... - atsiduso ji ir išgirdusi, kad grifų berniukas pamatė medį jam greit atsakė - Matthew džiaukis pamatęs medį. - pasakė ji ir nusišypsojo. - medis reiškia, kad po truputį įgausi aplinkinių palankumą. - ji pamatė, kad klastūnyno mergaitė sakosi pamačiusi trikampį - na, o tau - parodė pirštu į Evą, - matyti trikampį sakyčiau nelabai kas. - atsiduso ji ir toliau kalbėjo - trikampis reiškia tai, kad tarp tavo draugės ir tavęs įsiterps dar viena mergaitė kuri norės jums sutrukdyti draugauti. - pasakė ji ir atsakė švilpių mergaitei. - matyti gandrą reiškią didžiulę laimę, o apgriuvusį pastatą tai, kad kažkas nori tą laimę sugriauti. - pasakė ji ir atsisėdo į kėdę.
- Galit eiti. - pasakė ji.

- Man nuojauta ir kuždėjo, kad gandras - tai laimė, o apgriuvęs pastatas - ne kas, - pasakė Alice. - Mokytoja, ši pamoka buvo labai įdomi. Tikiuosi, ir kitos bus ne mažiau įdomios.

Pensė linktelėjo Alicai.
- Aš džiaugiuosi, kad pirmoji pamoka tau patiko. Beje šaunu, kad bandai nuspėti ką reiškia tą ką tu matai - pasakė ji ir atsidarė stalčių iš kurio išsitraukė kažkokį prirašytą popieriaus bloką. Jį pervertusi vėl padėjo atgal.
-Viso. - pasakė ji visiems mokiniams kurie išėjo ir pati išeidama užrakino klasę.
((nereikia rašyti, kad išėjote))