Pelėdynas

Vieta, kurioje labiausiai girdėti skambūs pelėdžiukių ūkčiojimai, nesvarbu kokie ji bebūtų: pikti ar draugiški, yra pėlėdynas. Kiekvienas hogvartso vaikas galėjo čia palikt savo gražuolę, kuri visada nešdavo įvairiausius savo šeimininko laiškus, o rytais jam parnešdavo eilinį "Magijos žinių" numerį. Eh tos ištikimos pelėdžiukės...

Besiklausydamas Ravi ūkavimo, berniukas priėjo pelėdyną. Ant kartelių sėdėjo mokyklos pelėdos, smalsiai nužiūrinėdamos į Matthew narvelyje sėdėjusią draugužę. Ši nedrasiai apžiūrinėjo patalpą. Berniukas nusišypsojęs atidarė narvelio dureles. Jo draugužė nedrąsiai iškišo galvą ir lėtai pakilo aukštyn. Atsisėdusi prie vienos rudos pelėdos, Ravi patenkintai suūkė. Josios šeimininkas su šypsena veide išėjo iš pelėdyno.

Po kelių minučių, nuo dgrifų gūžtos jaukaus bendrojo kambario iki čia atėjo Matthew ir Shania. Abu turėjo po siuntinį savo artimiesiems, kurie jau ko gero laukė nuo jų laišku.
- tai, Shania, tu siųsi varną? - nusijuokė, nbes jam kiek keistai nuskambėjo.

Shania linktelėjo:
-aha.
Ji kelis kartus švilptelėjo ir atskrido jos varna. Mergaitė pritvirtino laiškelį prie jos kojos:
-Skrisk namo.
Varna patrepseno, ir nuskrido.
-O tu kaip?

- Aš su Ravi, - nusijuokė.
Berniukas iš kišenęs išsitraukė laiškelį ir pašaukė:
- Ravi!!
Atskrido prie jo daili, rudasparnė pelėda i, atsitūpus ant jo kairiojo peties, gnyptelėjo jam į ausį.
- Ak gana tu meilių, - nusijuokė ir ištraukęs iš kišenės sausainuką ir padavė jai. Per tą laiką, kol jinai ji sulesė, berniukas jai ant dešnės kojos pririšo vokelį. Pelėda pakilo ir nuskrido tolyn, link matthew namų.
- Tvarka, - šyptelėjo.

Atėjusi Cho nuėmė savo mažają pelėdžiukę nuo peties ir paleido. Neila nuskrido ir nutūpė ant vienos iš kartelių. Neila garsiai suūkė ir norėjo atgal sekti paskui Cho, bet Cho tarė
-Tau juk negalima, Neila. Dabar gyvensi čia,-pasakė Cho ir išėjo burtų lazdele uždarydama duris.

- Kur dabar traukiam?- paklausė Shania ir pamatė profesorę su pelėda.- Laba diena, profesore.
Shania pasuko galvą į tolį, kur matėsi galybė kalnų, ir jokio burtininko. Vėjas maloniai kedeno mergaitė plaukus. Shania vėl atsisuko į mokytoją. Šiemet ji amtė tik kelias mokytojas. Ir visos buvo pakankamai jaunos. Nusijuokusi iš savo minčių, Shania toliau žiūrėjo į kalnus.

- Nežinau, - atsakė dar žiūrėdamas į tolį, kur neseniai matėsi jo pelėdžiukė. - Yra du variantai - einam į bendrąjį arba prie ežero. O kur eisim - pasirenki tu.
Berniukas šyptelėjo ir taip pat pastebėjo profesorę Chang.
- Laba diena, - suskubėjo pasisveikinti, kol ta dar neišėjo. Ši linktelėjo galva ir uždarė duris.
- Visai graži mokytojos pelėda. Neila! - šūktelėjo ir atskrido pelėdžiukė, kiek įtariai žiūrėdama į jį. - Maniškė svetimų neklauso.
Berniukas nusijuokė, padavė sausainuką. Ir paleido.
- Tai? Kur einam? - nusijuokė.

Shania nusijuokė:
- Man ežeras labiau.
Mergaitė dar pasižiūrėjo į kalnus, tada atsisuko į Matthew:
- O man tos pelėdos nesuprasti gyvūnai...

- Kodėl? - berniukas nusijuokė. - Mano pelėdos atveju, aš labiau nesuprastas - kiek prikandžiojus jinai mane! O čia joms gyventi gan gerai - ir maisto, ir draugų, ir laisvės - visko yra.
Matthew pažiūrėjo į debesis, sklandžiusius danguje.
- O pelėdos, jei joms nepatiktų, gi galėtų pabėgt. Na, nuskrist. O visi burtininkai duoda joms valgyt, leidžia paskraidyt.. Viskas kietai.
Berniukas atidarė duris, praleisdamas Shanią.

- Aj visvien.. Man varna geriau. Prisijaukinau ir klauso,- nusijuokė Shania,- Jei kas, akis iškapot gali.
Mergaitė patraukė prie ežero.

Lara ssu knygomis atėjo į peledyną visai netyčiomis ieškodama kelio į profesorių kambarius.Jinai nusijuokė tylai sumurmėjo:
-na jeigu taip,tai taip.Nusiųsiu laišką seseriai.
Jinia priėjo prie savo Nikos ir ją pasodinusi priešais save sukeverzojo raštelį:
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Miela Helen,
Man viskas sekasi puikiai tiesa mokykla labai didelė ir suku susigaudyti kas kur
Ačiū Dievui čia yra milžiniška biblioteka kurieje pilna Doncovos knygų.Lauksiu žin-
ių iš tavęs.Nika žinos kur mane rasti iki .
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------
tada prisrišo laišką prie Nikos kojos ir paleido ją skristi.Tada jinai išėjo iš peledino vis dar linksma,su knygomis.

Kate su skaudančia koja atėjo iki pelėdyno.
- Ime? tu čia?- staiga iš kažkokio kampo atūkė pelėdžiukė.- kaip gerai kad tu čia, Ime. Štai,- pririšo jai prie kojytės laišką,- nunešk Džefui. Ir kuo greičiau tuo geriau,- pasakė Kate ir davė Imei sausainį.
Pelėdai išskridus, ji dar ilgai žiūrėjo pro langą. Paskui susivokusi, kad reikia eiti, nušlubčiojo į kiemą.