Garbingasis stalas

Rankoje laikydama kelias knygas, į salę įėjo Jenna. Pajutusi mokinių žvilgsnius nusišypsojo ir nuėjo link garbingojo stalo. Ten atsisėdo į vidurinią kėdę, skirtą direktorei. Išsirinkusi viena iš gražiausių vištienos gabaliukų, įsidėjusi kelias apskrudusias bulves ir salotų,profesorė pradėjo valgyti. Šalia jos nesėdėjo nei viena profesorė, tad ji tikėjosi dar jų sulaukti.

Ji lėtai atvėrė sunkias ąžuolines duris. Ji ėjo link garbingojo stalo, nes ten buvo jos vieta. Taip pat ji pro šalį praeidama pro klastūnų stalą jiems mirktelėjo. Tada tikrai pasuku link garbingojo stalo. Ji atsisėdo į savo vietą iš kairės pusės Jenna. Ji neskubėjo pasisveikinti, nes tuo metu valgis buvo svarbiau. Ji įsidėjo šiek tiek salotų, bulvių taip pat mažą kepsniuką, Žinoma viską užgėrė tik ant garbingojo stalo kol kas esančia ugnine.
- Labas. - pasakė ji ir nusišypsojo Jennai, - kaip valgis? - paklausė ji dar kartą nusišypsojusi. Ji niekur neskubėjo lėtai valgė.

- Oh, malonu tavo matyti, Pense, - nusišypsojo. - Maistas kaip visada - nuostabus. Tie namų elfai virtuvėje tikrai gerai darbuojasi.
Direktorė atsipjovė gabaliuką bulvės ir sukramtė jį.
- Taigi, ar jau žinai apie ką kalbėsi su mokiniais pirmąją pamoką? Aš tai tikiuosi jiems įrodyti, kad žiobarų nereikia engti. Na, tai labiau tinka klastūnyno mokiniams, - moteris nusijuokė.

Pensy galima sakyti nusišypsojo visiškai neširdies.
- Nežinau ką pamanys klastūniečiai... - pasakė ji šiek tiek gurkšteldama ugninės - juk kažkada ir ja aš buvau - spėjo pridurti ji.- ir šiaip nepergeriausia mano nuomonė apie žiobarus. - pasakė ji šiek tiek susiraugdama. Ši tema buvo jai šiek tiek nemaloni todėl norėdama nutraukti tyla ji atsipjovė šiek tiek savo kepsnio.
- Manau jau žinau ką kalbėsiu per savo pamoka - pasakė atgavusi šypsena veide Pensy. - pirmiausiai ateitį bursiu mokiniams, o po to bandysiu mokyti šio meno - pasakė ji su atodusiu.

- Pense, nereikia juk smerkti žiobarų. Vis dėl to jie tokie patys žmonės kaip mes, tik be jokių galių. Juk jie nekalti, kad jos neturi.
Jenna toliau valgė. Išgirdusi kitą kolegos atsakymą nusišypsojo.
- Šaunu, būtų gerai turėt bent kelis pirmakursius, nuspėjančius ateitį.

Nieko nelaukusi ji atsipjovė dar gabalėli kepsnio ir šį kartą gurkštelėjo didesnį gurkšnį ugninės. Ach žiobarai.... Nėra bjauresnių temų? Jie man tuokie... Šlykštūs žemo lygio.... Laikraščiuose visur žiobarai ir žiobarai... Šį kartą ji valgė greitai ir gal su pykčio gaidele. Ji labai skubėjo, nes tema pati geriausia nebuvo.
- Būtu šaunu, kad nors kas nors mokėtų nuspėti ateitį... - pasakė ji ir visiškai užbaigė likučius stiklinėje ir lėkštėje.
- Viso geriausio. - pasakė ji ir pakilo nuo stalo. Ji išėjo greit ir tyliai

Pamačius, kad Pensė kiek nervinasi, moteris šyptelėjo:
- Na tiek to jau, kiekvienas turi savo nuomonę.
Gurkštelėjus iš puodelio, kuriame buvo juodoji arbata, ji toliau valgė tai, ką buvo įsidėjusi.
- Gerų mokslo metų, - pasakė šalia sėdėjusiai mokytojai. Ši linktelėjo ir atsisveikino.

Lara įžengusi į salę apžvelgė visus stalus ir pastebėjo stalą prie kurio sedėjo kaip Lara pabandė atspėti mokyklos direktorė.Lara nusprendė,kad turbūt ten ir bus tas stalas prie kurio jinai turėtų sedėti.Jinai atitrepsėjo link stalo ir pasiveikino su direktore:
-Laba diena.Kiek aš matau prie šito stalo turėčiau sedėti?
Ir nesulaukusi atsakymo jinai krestelėjo į kedę šalia direktorės.Lara įsidėjo į lekštę salotų mat buvo vegetarė.

- Žinoma, Lara. Aš - Jenna Granhale, Hogvartso direktorė.
Moteris nusijuokė ir dar įsidėjo į burną vištos.
- Jau sugalvojai, kokia bus jūsų pirmoji pamoka? - pasiteiravo. - Aš tai manau visų pirmą pasistengsiu įrodyti, kad žiobarai - nepabaisos. Bet, kaip jau sakiau profesorei Evilson, kiekvietas turi savo nuomonę.
Profesorė atsiduso ir apžvelgė salę. Ji matė daugybę vaikų veidų, kurie su pasitenkinimu valgė savo maistą.

-Klastunynui nebus lengva tai įkalti...Aš asmeniškai kai buvau klastunyne tuo netikėjau,bet kai pradėjau ieškotis darbo viskas tuo klausimu susitvarkė...Manau,kad mano pamokose bus daugiau praktikos...Juk paprastas pavizdėlis: Kol aš neapsigyvenau Britanijoje tol kalbą mokiausi beviltiškai,bet kai pradėjau praktikuoti...Taigi manau pirmają pamoka susipažinimas ir praktika manyčiau su nauja MG veisle...
Lara pradėjo kabinti savo salotas su krevetemis kurios buvo labai skanios ir sočios.Tada jinai pajutusi troškulį įsipylė persikų sulčių ir jas gurkšnojo.

- Na, reiškias jūs jau apgalvojusi savo veiksmus, kas labai gerai.
Moteris nusišypsojo ir baigė valgyti savo vištieną.
- Tikiuosi, kad mokiniams patiks pamokos, tad kartu stenkitės, kad jos nebūtų nuobodžios.
Mokytoja šyptelėjo ir susirinko savo knygas.
- Tai viso geriausio, Lara.
Jenna Išėjo iš salės besišypsodama.

Lara nepėjo ,net atsisveikinti tad tik šyptelėjo ir pabaigė valgyti salotas.tada pasižiūrėjo į G>G, stalą kur grifai kirto mesą.Lara tapo vegetare ,nes jai buvo žiauru matyti gyvūnus auginamus paskerdimui,o kai kuriems ūkininkams apsiverčia liežuvis sakyti:
-Mes jais rūpinames.
Lara buvo šlykštu žiūrėti kaip žmons valgo ir valgo vargšus gyvūnus.Jinai įsidėjo dar salotų ir jas sukrimtusi dar pasedėjo pastebėti visus mokinius kurie puikiai matėsi nuo didžiojo stalo.Larai patiko tyliai sedėti,bet šiuo metu norėjo paskaityti,tačiau knygų jinai neatsivežė ir nusprendė nueiti į biblioteką.Ir vėl paieškos....lara nušoko nuo kedės ir nuskubėjo iš didžiosios salės,

Nelauktai duris triktelėjo prof. Pensy. Ji neskubėjo prieiti prie garbingojo stalo. Ją labiau domino apsidairymas aplinkui. Aplinkos apžvelgimas. Na, bet ką padarysi ji greit pasiekė garbingajį stalą. Ir neįtikėtinai greitai atsisėdo į jai skirtą vietą. Ji neskubėjo nuo stalo imti visokias gėrybes ji norėjo šiek tiek pralinksmėti, nes ji buvo greit užsivedanti ir labai labai lėtai oštanti. Bet ranka vistiek pakilo ir ji pasiemė gabalėlį šokalado, o tada atsikėlė nuo kėdės ir išėjo iš didžiosios salės.

Cho pravėrė sunkias ažuolines duris ir nuėjo tiesiai prie garbingojo stalo. Ji dar spėjo pamatyti į save nukreiptus smalsius mokinių žvilgsnius ir greitai atsisėdo ant kėdės. Prie garbingojo stalo niekas nesėsėjo. Gaila. O aš taip norėjau su kuo nor pabendrauri. Cho įsidėjo mažą gabalėlį vištienos, bei salotų. Ji lėtai pradėjo valgyti. Paskui paėmė senovinę taurę ir įsipylė moliūgų sulčių.

Jenna ilgai netrukus įskubėjo į didžiąją salę. Kaip visada - vienoje rankoje nešina įvairiausiomis knygomis. Moteris šypsojosi, mat prie garbingojo stalo jau pusryčiavo profesorė Chang. Ji, kaip visada greitais žingsniai, atėjo prie stalo ir atsisėdusi pasisveikino su šalia sėdėjusia moterimi.
- Laba diena, Cho.
Ji įsidėjo kelis šaukštus mišrainės ir vieną lašišos gabaliuką.
- Kaip diena?

Cho apsidairiusi pamatė profesorę Jenną. Cho nusišypsojo ir pasisveikino:
-Sveika profesore. Šiandien buvo tikrai sunki diena. Matot, turėjau ruoštis pamokoms.
Profesorė chang atsigėrė moliūgų sulčių susigėdusi paklausė:
-O jums?
Ir kur dingo mano mandagumas?

Cho pažiūrėjusi į auksinį laikroduką ant rankos, nustėro. Kaip šitaip greit prabėgo laikas. Ji greitai pabaigė savo vištieną ir salotas. Cho jau norėjo eiti, bet vėl susigėdusi atsiprašė:
-Atsiprašau profesore, bet aš jau turiu eiti,-ir ji greitai nuskubėjo laiptais į viršų.

- Oh, man gan gerai. Ir kiek ruošiaus pamokoms, o svarbiausia - gerai išsimiegojau.
Moteris šyptelėjo ir išgirdusi mokytojos atsiprašymą linktelėjo.
- Viso, Cho. Susitiksime dar.
Profesorė, suvalgius savo išsirinktą maistą, po kelių akimirkų išėjo iš įspūdingos didžiosios salės.