Prie Gluosnio Galiūno

Shania ėjo per žoles, kol galiausiai pasiekė gluosnį. Šis buvo senas, vos laikėsi. Tik netikėtai gluosnis pabudo ir ėmė kaip pašėlęs maskatuoti savo šakomis. Dabar jau nepasakysi, kad senas,-mintyse nusijuokė Shania. Mergaitė atsisėdo netoli gluosnio, išsitraukė iš kuprinės knygą ir ėmė skaityti. Kažkodėl galiūnas jos skaitymo nebaidė. Jai netgi labiau patiko skaityti, kai aplink tau maskatuoja šakomis, ir betkurią minutę gręsia pavojus būti parblokštam storos šakos.

Matthew atėjo su Shania. Atsisėdo šalia jos ir pasižiūrėjo į gluosnį.
- O yra vieta, kur tu neskaitai? - paklausė jis vis dar žiūrėdamas į tą medį. - Tas gluosnis neatrodo labai draugiškas...
Berniukas pasižiūrėjo į dangų. Juo plaukė kelį debėsėliai.

-Neskaitau kai miegu,-Shania išsišiepė,-O kąžinau kur aš neskaitau...Gal kokiam uždraustajam miške tai tikrai neskaityčiau.
Mergaitė nusijuokė.

- Tai einam į jį, nes greit penkis akinius turėsi nešiot, - nusijuokė.
Jis pasižiūrėjo į savo batų galus o tada vėl kažkur tiesiai. Į Hogvartso langus.. Jis galėjo girdėti malonų ausiai triukšmą, mokinių balsus.
- Nuveikiam ką nors įdomaus!

Shania nusijuokė:
-Na ir kas tau yra įdomu?
Mergaitė pakėlė akis nuo knygos, ir įsisteilyjo į gluosnį. Po kiek laiko Shania baigė skaityt, ir įkišus knygą į kuprinę, atsistojo nuo žolės.

- Kad ir įstumkim tą mergaitę į fontaną, - nusijuokė ir pažiūrėjo į Shania. - Šiaip galim ką nors.. judresnio paveikt ką nors.
Berniukas atsistojo, kaip ir jo draugė Shania.
- Na, tai kaip?

-Jau jos aš tikrai į fontaną nestumsiu,-parodė pirštu į klastuolę Shania,-Pats ir stumk. Nu tada minam į tą uždraustajį mišką...
Shania atsiduso ir pažiūrėjo į Matthew:
-Nebent sugalvojai dar ką nors geresnio...

- Gerai aš ją įstumiu ir lekiam kur nors. Kad ir į tą mišką, nieks juk nepamatys, - nusijuokė. - Tu už?
Berniukas nusišypsojo.
- Tai jei taip, tai tik greitai.

-Taip, taip, bet jei užsirausi ne ant tos ir gausi gerą dozę užkeikimų,tai man reikės gero pusvalandžio kad atkerėčiau,-atsiduso Shania.
Mergaitė užsimetė ant peties kuprinę:
-Tai man dabar kartu eit?

Eva Su shania atbėgo čia ir sustojo prie medžio kuris ką tik stovėjo ramiai, dabar jo šakos drankėsi norėdamos pagauti mergaites bet jos buvo per jaugu atstumą.
- Tu nori eiti arčiau jo? - Paklausė Eva su gudria šypsena.Medis tikrai buvo labai didelis ir galingas,bet jo šakos dar didesnės ir galingesnės.Eva laukė nesulaukė Terros atsakymo.

-Aišku, kad noriu! - mergaitė tiesiog spinduliavo noru prie jo prieiti ar net į jį įlipti - gash... jis tikrai labai didelis! tikras milžinas! - toliau krykštavo terrani mėgindama įsikibti į besiplaukstančią šaką kuri būtų galėjusi ir didžiulį dangoraižį nuversti

-Gerai duok savo katę aš palaikysiu ir pastovėsiu čia , o tu eik ja nori ,- nusišypsojo Eva.-nes su kate tikrai neužkopsi į šitą medį.Eva vis dar žiūrėjo į tą milžiną ir stipriai suspaudė sav Dumbo kad tas net miauktelėjo.

mergaitė giliai įkvėpė tada greitai prabėgo pro šakas ir atsidūrė prie kamieno - pusė darbo atlikta -mergaitė vėl giliai įkvėpė ir įlipo į medį tada atsisėdo ant mažiausiai siūbuojančios šakos - ateik ir tu! čia labai smagu! o katės manau ir pačios sugebėtų įlipti...

- Aš nenoriu ,- Eva pasipurtė ir atsisėdo ant drėgnos žolės išsitraukė knyga ir skaityti pradėjo, o Dombo vis dar sedėdamas ant jos kelių murkė.

mergaitė toliau suposi ant šakos vis žiūrėdama apačion - aš taip aukštai niekada nebuvau... man taip patinka šitas medis! - pažiūrėjo kaip eva skaito - kokią knygą skaitai?

Kai Evai uždavė klausima ji akių nepakėlė nuo knygos, bet atsakė:
- Skaitau apie magiškus givūnus,-Ir toliau skaitė knygą apie gyvūnus kurių ji niekada nematė ir nieko apie jiuos negirdėjo.Medis su šaka drenkė priešais Evos panosę, Dombo nejuokais išsigando ir jis jau ruošėsi sprukti bet Eva jį stipriai suspaudė ir nepaleido. Be reikalo pasiėmiau šitą gyvulį čia.

-Sheba! Sheba! - Terrani pašaukė savo katę ir ši mikliai prasibrovė po šakas, bet į medį nelipo - ir kokių nežinomų gyvūnų radai? - toliau smalsavo mergaitė net nesusimastydama, kad galbūt trugdo evai susikaupti ir ramiai skaityti...

- Pasiimsi ir pati paskaitysi,ir sužinosiu kokių radau ,- nusijuokė Eva nepakeldama akių nuo knygos.-Šiandiena geras oras ar ne? - paklausė Eva terrani

-tikrai nuostabus, saulė šviečia kaip niekada! - išsišiepusi pažiūri į saulę, ji jai atrodo toks nuostabus dalykas. nors ji tik vienos spalvos jai ta spalva gražesnė už visas visas spalvas, nors saulė ir baisiai karšta, panorėjus atrodo ji gali tapti ir vėsesne

- Saulė šviečia dėl to nes nesianei lyjo gali net atsirasti vaivorykštė.Klausyk mano katinas nori į kambarį galime nueiti į kambarį ten padėčiau katina gerai?Šįkart mergaitė pakėlė galva ir nusišypsojo.Dumbo norėjo pasinaudoti proga ir pabėgti, bet jam nepavyko ir Ema jam trenkė pe subinę.

Terrani išlipo iš medžio ir nuėjo prie evos - ok... ir nereikia taip skaudžiai trenkti dar užpakalį numuši... - nusijuokė ir pasiimusi Shebą ant rankų pasitaisė plaukus ir paglostė savo numylėtinę katę...

-Aš žinau ką darau ,- mirktelėjo Terrai.-Tada einame
Abi nuėjo link Klastunyno kambario.

Kate atėjo į kiemą. atsisėdo prie medžio, ir galvojo kodėl jai čia taip liūdna. Po mažu, Kate's akyse ėmė kauptis ašaros. Ji apsikabino kelius, Kate... Neišskysk... Jis tavęs nepamiršo... Bet ji įsikniaubė į kelius ir pravirko.
Po pusvalandžio Kate atsistojo ir užtinusiomis akimis nuskubėjo į pilį.

Profesorė lėtai priėjo Gluosnį Galiūną. Dar spėjo pamatyti kaip nubėgo Kate. Moteris tik gūžtelėjo ir prisėdo ant pievelės šalia medžio.