1 Žiobarotyros pamoka

Kiek pavėluotai, profesorė Jenna Granhale atidarė savo žiobarotyros kabineto duris. Čia ji surado daugybę mokinių galvučių, kurioms ji maloniai šyptelėjo, parodydama savo dantis ir tarstelėjusi draugišką "Laba diena". Moteris pažvelgusi pro langą pamatė krentančius nuo medžių lapus ir tamsų ežerą, už kurio tyliai ošė uždraustojo miško medžiai. Ji šyptelėjo ir prabilo.
- Taigi, visų pirma norėčiau paklausti jūsų : ką jūs manote apie žiobarus? Ar jums jie atrodė niekingi, nieko nemokantys gyvuliai, o gal kai kuriuos jie stebina, kadangi jie viską daro be burtų pagalbos?
Jenna nusišypsojo ir apžiūrėjo klasę, laukdama jų gražių balselių, prabylančių apie žiobarus.

Nusišypsojusi ji paklausė neigiamai nusiteikusios mokinės:
- Visų pirma būtų klausimas: už ką? Ar esi tiek daug pasidomėjusi jais, kad galėtum drąsiai teigti, kad jie neverti būti bent kiek gerbiami?
Moteris atsivertė knygą, gulėjusią ant jos stalo ir apžvelgė mokinius.

Džeinė pradėjo dėstiti savo nnuomonę.
-Aš kaip tik prieš žiobarus nieko neturiu. Kadangi aš pati esu žiobarų kilmės ir mano tėvai yra abu žiobarai.Džeinė pasaojo be jokio nusivilimo, kad jos tėvai yra žiobarai.
-Aš manau, kad ir žiobarai yra tokie patys žmones, kaip mes tik tiek, kad nenaudoja burtu. Džeinė baigsi šnekėti, laukė kol mokytoja ko nors dar paklaus.

Keite nuseke akimis veluojancia mokytoja. jai pasisveikinus, su visais sumurmojo:
-Laba diena!- nors kazkodel daugelis mokiniu sia fraze tare ne itin energingai. Mokytojai uzdavus klausima Keite pakele ranka, ir mokytojai leidus kalbedi, pradejo:
- Mano nuomone, svarbiausia yra tai, kad visi mes esam zmones: tiek ziobarai, tiek burtininkai. taigi turetume bent pabandyti ir juos suprasti. asmeniskai as esu grynakrauje, bet neturiu visiskai nieko pries ziobaru kilmes vaikus. Mano mamos brolis Alfredas vede ziobare. Praita vasara buvome ju aplankyti. Nors mano tevai ir priestaravo, iszyziau, kad burtu nenaudosime - nepilna savaite bandysim buti ziobarais. Ir is tiesu as maciau, kaip jie stengesi. Bent jau mano akyse. Taciau jau antra diena pagavau teti sukciaujant - gaminti maista be burtu pagalbos jam pasirode per sunki uzduotis. Is tikruju turbut niekada nesiliausiu jais stebetis: be jokiu burtu pagalbos, jie sugalvoja tokius daigtus kaip televizorius (tokia dezute, kuri rodo visokiausias idomybes) ar kompiuteris (labai paplites daigtas, ziobaru vaiku gyvenime). man rodos tiek ziobarai, tiek burtininkai galetu susivienyti. As asmeniskai didziuojuosi tokiais ziobaru isradimais ir sugebejimais.- uzbaige tirada Keite. Ir su raudonais zandais atsisedo atgal i kede.

Tada mokytoja paleido visus mokynius iskyrus keite.Ir pradejo letai nusirengineti,ispradziu keite buvo bezado,bet atsipeikiusi irgi pradejo nusirengineti... (Teskit jau jus...)