Grifų Gūžtos stalas

Shania su Matthew atėjo į salę. Shania atsisėdo ant pirmos pasitaikiusios kėdės, ir godžiai nužvelgė valgį:
- Skanaus,- nusijuokė atsisukus į Matthew.
Mergaitė įsidėjo dvi kulšis, ir įsipylus moliūgų sulčių, pradėjo valgyti.

- O Shania valgo! - nusijuokė ir atsisėdo į kėdę šalia jos. Apžiūrėjęs maistą išsirinko taip pat dvi vištienos kulšis. - Hehe,- nusijuokė ir įsipylė apelsinų sulčių. - Nenorėčiau būt namų elfas. Tiek maisto pridaryt... Ohoho. Nors kita vertus ten jų juk daug...
Matthew užsisvajojo apie tai, kokia ten "chebra" virtuvėje yra.
- Nee, nenorėčiau būt vienu iš jų.

- Tu mažiau kalbėk, daugiau valgyk... O kad aš valgau, ne pasaulio pabaiga,-nusijuokė Shania ir apčiulpė savo pirštus, nes iš kulšių liko tik kauliukai.
Shania atsigėrė moliugų sulčių, ir pasižiūrėjo į mokytojų stala:
- Kokias pamokas žadi lankyt šiais metais?

- Lankysiu kėrėjimą, transfigūraciją, apsigynimą nuo juodosios magijos. Praverstų ir žiobarotyra, mat pasižiūrėjus į tai, kaip mano tėvai siuntė laišką žiobarams juokas imė. DAr gal lankysiu astronomiją ir magiškųjų gyvūnų priežiūrą. Ir.. dar ką nors,- berniukas nusijuokė, bevalgydamas antrą kulšį. - Nu ir raumeninga višta buvo. Sakyčiau net nepadoriai.

Shania nusijuokė:
- Eik jau...
Mergaitė išsitraukė knygą, ir pradėjo skaityti.
- Dabar tavo eilė galvoti ką veikt..

- O tu praeitą kartą sugalvojai, kad jau atėjo mano eilė? - berniukas paklausė ir nusijuokė.
Jis atsistojo ir apžiūrėjo salę - visi godžiai valgė elfų paruoštą maistą, kurio pats neseniai valgė.
- Tai kur einam, Shania?

- Tai tu galvok,- išsišiepė Shania.
Mergaitė užvertė knygą, pasiėmė ją ant rankų ir atsistojo.
- Aš tikrai nebesiūlysiu.

- Tada einam į mišką. - nusijuokė. - Ne, ne. Nežinau, gal gržtam į bendrąjį? Bet tu galvosi ką veikt ir šį kartą tikrai nepraleisi savo eilės!- pareiškė ir nusijuokė.
Jis pristūmė savo kėdė prie stalo ir žengė arčiau durų su Shania. Prie jų sustojo ir paklausė.
- Į bendrąjį?

Shania nusijuokė:
- Galėsim piešt. Aš irgi pabandysiu tave nupiešt.
Mergaitė nusijuokė ir nuėjo su Matthew į bendrajį.

Shania atėjo prie stalo, ir klestelėjo ant kėdės. Belaukdama pokol ateis Matthew, mergaitė pasiėmė keksiuką su glaistų.
-Mm...Skanu,-tarsteėjo sau po nosim valgydama keksiuką.
Ji iškuprinės išsitraukė knygą, šįkart ne runų, ir pradėjo skaityti prie stalo.

Matthew prisėdo prie Shanios ir į dubenėlį įsipylė sriubos.
- Mm, - pasakė pamatęs Shanios rankoj keksiuką. Apžiūrėjęs stalą, rado pilną keksiukų lėkštę, todėl sriubą pasistengė ištuštint greičiau. Ją suvalgęs, berniukas pasiėmė kelis keksiukus ir išsišiepė vieno jų atsikandęs.
- Skanūs, - pažiūrėjo į knygą. - vis dar apie vampyrus?

- Nea,- papurtė galvą Shania, su keksiuku rankoj,- Čia apie kvidičą.
Mergaitė perbarukė pirštu per viršelį.
- "Kvidičas amžių bėgije"-pacitavo ji.
Shania įsipylė moliugų sulčių, ir gurkštelėjo jų iš stiklinės.

- Kvidičas, - berniukas tarstelėjo, nurydamas kekso gabaliuką. - Įdomiau žaist, neiskaityt apie jį.
Berniukas nusijuokė.
- Nee, aš būtinai žaisiu.

Shania gužtelėjo pečiais, begerdama sultis:
- Žaisk kad nori. O aš skaitysiu.
Mergaitė atsipjovė pyrago gabalėlį, ir palinko prie knygos.

- O jei rimtai pakliūčiau į komandą... Ateitum pažiūrėt? - išsišiepė, pradėdamas valgyt paskutinį paimtą keksiuką. - Būtų kietai.
Berniukas prarijo paskutinį kąsnį ir išgėrė stiklinėje buvusias apelsinų sultis, kurias įsipylė besidėdamas sriubos.

- Kaip tu pirmakursis būdamas į komandą pakliūsi?..Gi ne koks Poteris esi..-nusijuokė Shania,- Nu pažiūrėt ateičiau, kur aš dėčiaus gi.
Shania užvertė knygą ir įsidėjo makaronų į lėkštę.
- Tai ką šiandien veikt planuoji?..

- Nu tai vėliau, nekalbu apie dabar, - nusijuokė ir dabar jau jis irgi įsidėjo pyrago.
Berniukas pradėjo laukti kitų mokslo metų.
- Tai abu ir sugalvosim, - išsišiepė.

- Tada kalbi apie kokį trečią kursą...-valgydama makaronus atsakė Shania.
Mergaitė dar apsidairė.
-Jau aš tai tikrai nežinau ką veikt.

- Hm...
Mathew pažiūrėjo į lauką pro langus - lijo, dabgus buvo apsiniaukęs nuo galybės debesų.
- Einam į kiemą? - išsišiepė.

Shania nusijuokė:
- Tu kvanktelėjas? Per lietų?..
Mergaitė toliau valgė makaronus.

- Ko gero toks ir būsiu, - išsišiepė. - Suvalgysi - eisim.
Berniukas patenkintas šypsojosi.
- O kuo tau lietus nepatinka? - pasigirdo Matthew juokas.

- Sušlapsim, tuo ir nepatinka.
Shania pabaigė valgyti.

- Nu tai gerai! - išsišiepė.
Berniukas nekantraudamas atsitojo. Pasižiūrėjo į Shanią kuri jam atrodė tokia pati surūgusi, kaip ir dangus tądien.
- Nagi, Shania, - įkalbinėjo. - Juk moki išdžiovint rūbus!
Pro debesis švystelėjo saulė.

- Ko tau ten...?
Shania atsistojo:
-Nu gerai, einam.
Mergaitė atsiduso ir pristūmė kėdę.

- Sušlapt, atsigaivint noriu!- išsišiepė.
Berniukas nubėgo link durų ir jas šiaip taip atidaręs išbėgo iš didžiosios salės, kuri tikrai buvo didelė bei didinga, kaip ir visas senasis Hogvartsasas, pilna daugybės vaikų ir mokytojų.