Fontanas

Vidury Hogvartso kiemo buvo didelis bei gražus fontanas. Iš keturiu žuvų burnų liejosi nuostabios vandens srovelės, o vandenyje žibėjo daugybė knutų ir siklių, kurių primėtė mokiniai arba patys profesoriai. Ant fontano krašto buvo labai patogu pasėdėti ir paruošti namų darbus ar paplepėti su draugais.

Eva atžingsniavo čia ir įsižiūrėjo į trys spjaudančias vandenį žuvis.Stoja tyla , gan bauginanti Evą. Ji pasipurtė ir su ranka perbraukė per vandenį, buvo gan šaltas. Mergaitė prisiminė savo tėvus paliktus namuose ir galvojo kaip jie dirba kasdieninius darbus ir patį Žiobarų miestą, savo draugus kurių ji neturėjo ir brolį John'a, kaip jie kartu suposi ant lauke stovinčiu supynių.

Su kate rankose į kiemą linksmai įėjo Terrani. Mergaitė apsidairė ir nuėjo prie fontano. Įdėmiai apžiūrėjusi jį ant fontano krašto užkėlė savo juodą katę kuri tuo metu tikrai nebuvo nusiteikusi žaisti ar būti judinama, tada Terrani ir pati atsistojo ant fontano krašto ir besistengdama nenukristi vaikščiojo juo žiūrėdama į vandenį kuriame žaidė akinantys saulės spinduliukai.

Matthew pribėgo čia nuo gluosnio Galiūno, kuris savo šakomis vis bandė trenkti vienam iš jų. Nieko nelaukęs stumtelėjo fonatano kraštu vaikščiojusia Klastūnynomergaitę taip, kad ji įkrito į gan šaltą fontano vandenį. Berniukas garsiai nusijuokė:
- Haha!
Tada nuskubėjo link miško, kartu su drauge Shania. Kaip jis ir sakė - greitai.

-Bitute pilkoji... Suskis... kad jam skėtis pilve išsiskleistų... na tu dar palauk kvailį dar atsiimsi už tai
Terrani murmėjo visokius keiksmažodžius ir rezgė piktus planus išlipdama iš fontano išlipusi pasiimė savo katę ir nuėjo į kambarį išsidžiovinti rūbų

Shania su Matthew atėjo prie fontano. Mergaitė atsisėdo prie fontano.
-Aš praleidžiu savo eilę, tad tu galvok ką veikt.

- Pff, praleidžia savo eilę. Tada ir buvo tavo eilė, - berniukas nusijuokė ir atsisėdo ant fontano krašto. Čia geriau - bet oras grynas. Ot tai sėdim pily kai toks geras oras.
Matthew prabraukė ranka per fontano kraštą. Jis buvo atlaikęs tiek laiko, o laikėsi dar vis labai gerai. Pažvelgęs per petį, berniukas pro skaidų fontano vandenį galėjo matyti galybę primėtytų monetų. Kai kurios iš jų buvo berniukui visai nepažįstamos.
- Shania, įsivaizduoji, kiek nusipirkčiau varlių pakelių, jei visus šituos pinigus susirinkčiau? - pasakė besijuokdamas. Matthew įkišo ranką į vandenį ir išsitraukė vieną monetą. - Hehe, vienas knutas..

Shania pasižiūrėjo į Matthew, ir trenkė jam per ranką. Knutas iš berniuko rankos vėl įkrito į vandenį:
-Matosi, kad nežinai kas čia per fontanas...Sugalvok norą, ir įmesk knutą...
Mergaitė atsiduso ir pakraipė galvą:
-O ma tas oras nežinau...Atrodo geras, bet kartu ir pavojingas...

- Žinau, Shania,- nusišypsojo. - Atrodo, kad nežinau, kam tiek pinigų žmonės išleidžia. Dešimt pakelių ar net daugiau šokoladinių varlių per dieną būtų visai geras noras, hehe.
Berniukas užsikėlė kojas ant fontano krašto ir jas ištiesė į kairę pusę. Kraštas buvo gan platus, tad jis lengvai ant jo sutilpo. Vieną jo ranka mirko vandenyje. - O tu turi draugų ten kur gyveni? Nes nemanau, kad tavo draugia taip pat šalia tavęs sėdėtų ir skaitytų visą dieną, - berniukas nusijuokė. - Ir nevalgytų. Bet tu man patinki, nes tu kitokia nei mano kiti draugai.
Matthew darė bangeles fontane. Keturios žuvys vis dar purškė vandenį, prisidėdamos prie jo.

Shania nusijuokė ir palenkė galvą:
-Tau tik maistas ir maistas galvoj...
Mergaitė pakėlė galvą nuo knygos, ir žiūrėdama į bangeles, atsakė:
-Na, ten kur aš gyvenu, draugų turiu mažai...Šiaip tai tik du, tad nemanau, kad tai yra daug...O ten niekas prie manęs kartu ir neskaito. Tu tai bent būni šalia manęs, kai skaitau.O, prisimenu kai buvau šešerių mane užpuolė gauja bernų,-Shania nusipurtė,-Nu, irgi burtininkų...O vat tada lazdą naudojau ne burtams, o daužymui per galvas,-Shania nusijuokė,-Laimėj, kad brolis buvo pamokęs kaip gintis.
Shania toliau juokėsi ir pervertė puslapį:
-o kas pas tave juokingo buvo atsitikę?

Matthew nusijuokė:
- O, aš taip pat lazdele trankydavaus. Mes su draugais tai net karą jomis besitrankydami žaidėm. Benui jo lazdelė lūžo, - berniukas nusijuokė. - Nuo tada mama iš manęs atėmė lazdelę iki aštuonerių.
Jis ištraukė ranką iš fontano gaivaus vandens ir papurtė, aptaškydamas sau kojas.
- Tada, kai jau atgavau lazdelę, žaisdavom kiek kitaip - kas pirmesnis apšvies viens kitą. Va tada aš ir išmokau iš Adriano burtą Lumos. O šiaip linksma pas mus ten dažnai būdavo, bet labiausiai man patiko, kai tokia sena mūsų kaimynė per klaidą pasiėmė Annos katę į savo namus. O mums liepė ją iš jos pasiimt. Pakol jai išaiškinom... O ta poiniutė irgi trankosi su tapkėm - gavau į galvą nuo jos.
Berniukas nusijuokė ir vėl įkišo ranką į vandenį. Jam prieš akis - blizgantis galeonas. Jis jį staigiai išsitraukė.

Shania atėmė iš berniuko galeoną, ir vėl įmetė į fontaną:
-Negaliu kaip su tavim sunku...
Nusijuokusi, ji įkišo knygą atgal į kuprinę ir dar žvilgtelėjo į fontaną:
-Hm...Aš prisimenu tiek žaidimu neprigalvodavau, bet kai buvau dešimties, pradėjau pyktis su tėvais. Ir kai susipykdavau, visą dieną pratūnodavau medyje su knyga rankoje,- Shania nusijuokė iš savęs,-O žiūriu pas jus kiekviena bobulė su tapkėm trankosi.

- Ne, tik ta senutė ir mano teta, - nusijuokė begaudydamas galeoną. - Gaila?
Nusijuokė ir jau neėmė į savo vietą grįžusio pinigo, paliko jį ramybėj. Pasimokė.
- Žinai, o man praeina, kai moteriškės trankosi su savo šlepetėmis, - pasakė, užsižiopsojęs į fontano vandenį. - Nuo to jos būna juokingesnės, bet su jomis gyvendamas gali išprotėt. Čia ko gero kalbėjau apie savo pusbrolį.
Matthew atsisėdo arčiau Shanios.
- O pas tave nieks nesitranko tapkėmis?
Nuskambėjo jo juokas.

Shania nusijuokė:
-Nu kad pas mus šluotos geriau...Nes visi pedantai tvarkinguoliai.
Mergaitė užvertė akis, ir ranka perbraukė per vandenį:
-Pavyzdžiui, mano seneliai yra Japonai...Jie nekenčia mano tėvo, nes jis "atimė jų dukrą"...Nors mano mama ne japonė, bet ne esmė...
Shania vėl nusijuokė:
-Tai jeigu jis aps juos atvažiuoja iš mandagumo, gauna kardu arba bambuku per pakaušį...O man pas juos patinka, toj Japonijoj. Nuo jų gavau ir trečią vardą...Tiesa, kiek tu turi vardų?..Na, tik šitą vieną, ar daugiau?
Mergaitė toliau juokėsi.

- Turiu antrą vardą, bet juo nesinaudoju. Karolis ((Carroll)).
Berniukas pažiūrėjo į netoliese fontano augusį medelį, kuris dailiai pridengė fontaną. Keli jo lapai plaukiojo ant fontano vandens paviršiaus.
- O aš net nepasakyčiau, kad tu turi japoniško kraujo. Nei bruožai panašūs, nei ką, - berniukas šyptelėjo. Aš tai grynas anglas. Bent kaip man atrodo, nes bent tos giminės, kuriuos pažystu, visi iš Anglijos, - berniukas šyptelėjo. - Ai... Tiesa, mano senelis, kuris tų knygų turi prisirinkęs, yra škotas.
Berniukas nusijuokė ir patogiau atsisėdo. - Mano seneliai kaip tik norėjo kuo greičiau ištekinti savo dukrą.

Shania nusijuokė:
-Tai aš ir nesu gryna japonė... Nu ir japonų bruožų neturiu...Užtat kardą valdyt jau moku neblogai.
Mergaitė įmetė kelis akmenukus į vandenį:
-O pas tuos japonus kaip tik saugomos dukros kaip nežinau kas.
Shania nusijuokė iš savo žodžių.

- Beje, kaip tavo tėvas gyvas, jei su kardu per pakaušį gauna? - nusijuokė. - Pas mus tai svarbiausia, kad vyras mokėtų nors kiek gaminti. Tėtis pasakojo, kad kai jie paskelbė, kad tuoksis su mama, tai močiutė iš mamos pusės liepė tėvui paruošt jiems vakarienę.
Berniukas nusijuokė.
- Nors mama atsigimė - dabar man aiškina, kad valgyt man reik mokėt daryt. Kartais norisi jai pasakyti, kad ji nesveika. Bet, kadangi ji mane gimdė, tai susilaikau, - dar kartą nusijuokė. Įprasta.

Shania nusijuokė:
-Įdomiai čia... Aj, o kardas gi buvo dėkle, tai susižeist negalėjo...Aš ir čia porą šakių atsivežus turiu,-pamačius įtariamą Matthew žvilgsnį, pridūrė,-Aj, negaliu aš be ginklo...
Mergaitė vėl perbraukė ranka per vandenį:
-Namie tuiru porą kardų...Senelio dovanos.Pati neįstengčiau nusipirkt-daug kainuoja...Jei kadanors atvažiuosiu pas tave, galėsiu pamokint su kardu.

- Pas jus ne ką prasčiau, - berniukas nusijuokė. - Jei pas jus dovanoja kardus anūkams, tai man reiks dovanot po mentelę. Brangią. Kokių goblinų darbo, o ant rankenėlės bus kelį deimančiukai.
Matthew nusijuokė taip pat prabraukęs ranka per vandenį. Kelis kartus taip padaręs, aptaškė Shaniai veidą.

Shania nusijuokė:
-Nu tai daug suplosi, už tokią mentelę...
Mergaitė gavus vandens į veidą, vėl nusijuokė:
-Ne ant tos užšokai
Shania stumtelėjo Matthew, ir berniukas įgruvo į baseiną.
-Visdėlto jėgos reikia norint nors kardą pakelt.

- Hehe, teks, jei noriu pradėt tokią gražią tradiciją. O gi aš senas turėsiu daug pinigų, - nusijuokė.
Tačiau berniukas greit gavo atgal nuo Shanios - ji jį pastūmė į fontano vandenį. Tačiau, Matthew laimėj, bekrisdamas jis dar spėjo pagriebt Shaniai už rankas ir dabar jie jau abu sėdėjo šlapi fontane.
- Hehe, o tu, žiūri, mėgsti maudytis. Hahaha- ne aš vienas.
Kiek pamirkęs vandenyje, berniukas paklausė:
- Būtų kietai turėti kardą. Ir nebijok, jei tu išlaikai, tai ir aš išlaikyčiau. Gaila, mano senelis nedovonoja man kardų... - atsiduso jis. - Bet ir mentelė bus gerai.

Shania nespėjo sureaguoti, kaip Matthew įsitraukė ją į fontaną.
- Tu dar atsiimsi...
Mergaitė tėškė bangą ant Matthew, ir berniukas jau buvo kiaurai permirkes.
- Maudytis aš nemėgstu. Tu čia mėgsti.
Shania pažiūrėjo kaip prie jos kojų plaukioja žuvytės. Tada išlipo iš fontano.
- O... Tai prašyk, akd seneliai tau kardą padovanotų. Nereiks mentelės.

- Mentelė kiečiau. Nieks tokios neturės, - belipdamas iš fontano pareiškė. - O tu mėgsti maudytis - kaip ežere nardei - lyg žuvis! Argi aš meluoju? - berniukas nusijuokė ir nusipurtė.
Pasižiūrėjęs į fontaną nusijuokė dar kartą.
- O žinai, gal dabar jau valgyt nori? Nes aš būčiau nieko prieš, jei mes nueitumėm į didžiają salę. Na, aišku, prieš tai persirengsim, - pridurė, pasižiūrėjęs į peršlapusius savo rūbus.
Dangus po truputį keitė spalvą, temo. Medelį, buvusį prie to pilno švaraus ir gaivaus vandens fontano vis smarkiau pradėjo kratyt vėjas.

- O dabar pagelbės mano protas,-išsišiepė Shania. Ji išsitraukė lazdelę, ir nukreipus į savo rūbus, sumurmėjo burtažodį. Rūbai tapo sausut sausutėliai. Tą patį ji padarė su Matthew rūbais.
- Sutaupėm pasivaikščiojimą į grifų gūžtos bokštą,-nusijuokė mergaitė,- Keliaujam?
Shania pasiėmė kuprinę, kuri gulėjo prie fontano, ir užsidėjus ant peties, šyptelėjo Matthew.
- Dėl mentelės... Kardų irgi mažai kur gausi.

- Bet gardai ir knygose... O ar tu matei nors vieną super herojų su mentele? - berniukas nusijuokė, pasižiūrėjęs į savo, jau sausut sausutėlius drabužius. - Kietai.
Šyptelėjęs jis dar pažiūrėjo į vėjo kankinamą medį.
- Eime, čia daros šalta. O ir pavalgyt būtų neprošal? - nusijuokė ir pažvelgė į Shania. - Bent jau man.