Fontanas

- Shania, - jau kelintą kartą jis kartojo jos vardą per tas kelias dienas ir jam dar neatsibodo. - Nemanau, kad tu čia be reikalo pakliuvai.Ir man jie niekuo neužkliuvo.
Berniukas nebuvo linkęs nei peštis, nei atsiprašinėt.
- Vienu žodžiu, pamiršk ką sakiau. Man tavo šeima ne tokia ir jau įdomi. O kad tu kitokia tai yra gerai.
Matthew kreivai šyptelėjo, nes iš kiek piktokos minos į draugišką jam buvo sunku pereit.
- Aš nieko blogo pasakyt nenorėjau. Skaityk kiek nori - tam knygos ir skirtos.
Berniukas pažiūrėjo į jos kuprinę.
- O dėl tavęs nieks neklydo - tu drąsi, kiek aš tave žinau. Tu pakol kas įdomiausia mergaitė kuria aš sutikau.
Pagalvojęs, kad kiek keistai skamba, Matthew tęsė:
- Nu žodžiu, mano visos pažįstamas tokios pačios - nieko nemokančios, pamaivos.
Berniukas suraukė nosį.
- Nu gerai, per daug čia neįsišnekėsiu.
Jis nuėjo link fontano ir niūriai pažiūrėjo į vandenį.

- Aj, žodžiu... Per daug viską konkretinu...- Shania nusijuokė iš savęs,- Net nežinau ką tas žodis reiškia.
Mergaitė šyptelėjo, nors nuotaika nelabai pasitaisė. Ji lėtai vaikščiodama, kartkartėm paspirdavo akmenuką.

Berniukas surūgęs žiūrėjo į mergaitę.
- Gal. Žinai, aš irgi ko gero užsipulčiau.
Matthew pagalvojo kelias minutes ir atsisėdo ant fontano krašto, kuris jau buvo nudžiuvęs.
- Nors ko gero ne. Vėl pradėčiau daug kalbėti ir galų gale kur nueičiau. kažkaip tikėjausi, kad tu išeisi.
Jis žiūrėjo į batų galus.
- Dabar mano visa gera nuotaika nežinia kur pabėgo.

- Tai dar yra galimybė, kad išeisiu.
Shania vėl atsisėdo ant žolės.
- Ir ko jau taip sugadinau tau nuotaika?

- Aš nesakiau, kad tu, - berniukas atsiduso. - Tiesiog man nepatinka pyktis, taip pat nemanau kad tau patinka.
Berniukas trenkė į fontano kraštą koja. Tai ko gero reiškė, kad jis kiek širstelėjęs. Jis nuleidęs galvą pasižiūrėjo į po jo kojom buvusias šimtametes plyteles, kurių viena buvo įskilusi.
- Nemanau, kad pas pačią labai gera nuotaika.
Jis buvo nusiteikęs lietui.

- Aha, ir pas mane ne kokia nuotaika,- nunarino galvą Shania.
Mergaitė žiūrėjo kaip vėjas šiurena žolę.
- Tai gal aš einu į bendrajį...- tarstelėjo Shania, ir pasiėmus kuprinę nuėjo link pilies.

Berniukas nusekė mergaitę akimis., ši ėjo greitai ir netrukus pranyko iš Matthew akiračio. Šis vėl žiūrėjo į suskilusią plytelę po kojom ir visdar buvo nusiteikęs lietui, kuris po kelių minučių ir pradėjo lyt. Berniukas nusikeikė ir pasižiūrėjo į dangų - saulės nė kvapo, lyg būtų išėjus kartu su Shania.

Kiek taip pasėdėjęs, jis grįžo atgal į pilį, tam kad nepermirkt kiaurai o tuo labiau tik vienam. Atsistojęs berniukas dar apžvelgė kiemą, kuris vis dar buvo gan gražus, nors jį ir vėl gaivino lietus, vis smarkiau plakdamas žemę savais lašeliais, kuri buvo beginklė prieš juos ir davėsi jų mušama.

Eva ir Terrani įėjo į Kiema ir pasuko link Fontano.
- Diena šiandien graži ,- pasakė Eva, nes lietus jau nebelyjo.Tos pačios keturios žuvys taip pat pylė vandenį iš savo burnų.

-tikrai graži - nusišypsojo ir užsispoksojo į žuvis - o žinai, kai tas vanduo joms iš burnų bėga atrodo, kad jos savo skrandžio turinį atpila - nusijuokė ir kartu pasišlykštėjo savo pastebėjimu.

- Oh, galėjai to ir nesakyti...vos neapsivėmiau, bet kartu ir juokynga ,- abi pasijuokė, bet galiausiai ir nustojo. - Terra, kokia tau gražiausia spalva? - Eva nusišypsojo.

-žinoma, kad žalia - nusijuokė - bet dar patinka juoda, o tau kokia gražiausia spalva? - mergaitė žvalgėsi po kiemą ir žiūrėjo į įvairiausias spalvas, bet labiausiai ji pastebėdavo žalią kuri jai labai patiko

- Man ir žalia patinka, na gal dar geltona, - nusišypsojo Eva

-bet žalia pati pačiausia
*nusijuokė*
-ir jos tiek daug

- Gal.
Taip pat nusijuokė
- Daug bet ne daugiausia, daugiausia yra mėlynos.Tik pagalvok, mėlynas dangus, mėlyna jūra ir t.t.

Terrani Fix rašo:-bet žalia pati pačiausia
*nusijuokė*
-ir jos tiek daug

((čia nereikia * tiesiog rašai...)

(( koks skirtumas, kaip nori tegul rašo))

[lara---> žinau aš čia netyčia susimaišiau ]
-o medžiai žali, žolė žalia - mergaitė nusišypso ir akimis vėl pradėjo varstyti kiemą bandydama surasti dar daugiau žalumos

- Sakau, gal einame kur kitur nes čia per daug žalia,- nusijuokė Eva - Tai kur eisime?Ir ką ten veiksime? -Mergaitė tesiog išpūtė akis ir laukė atsakymo.

-ok eikime ten kur žalios nėra - vėl apsižvalgo ir pamąsto - e... o kur jos nėra? žolė tai visur kaip ir yra... - mergaitė nusiskynė mažutę gėlytę su mažuči vabaliuku, kuris bent jau jai pasirodė, kad visai nebijo žmonių.

- Che pagalvokime kur mažai žalios ,- nusijuokė eva

-mažai žalios ten kur yra mažai augalų? arba jų iš vis nėra? - susimasčiusi mergaitė žiūrėjo į tolį taip lyg norėtų ten kažką įžiūrėti, nors toje pusėje beveik nieko nebuvo tad tas žvilgsnis atrodė kvailokai...

- Na žolės nėra dykumoje ,- nusijuokė Eva -Dar mažai yra tos spalvos kur yra daugiau kitos spalvos,- Eva nusijuokė nes jai tai skambėjo labai durnai. Shit... Staiga pradėjo lyti, Eva pagalvojusi pasakė:
- Gal einame pavalgyti? kol valgysime turėtu lietus baigtis,- eva nusišypsojo - nu jai aišku tu nori eiti valgyti,- Nusijuokė.
Lietaus lašai trankėsi į plyteles ir iš švelnaus lietučio pradėjo kristi lašai greitai ir skaudžiai trankydamas viską kur jis pataiko juos muštavo žiauriai ir nė kiek nepasigailėdamas, Štai kokia mūsų gamta motinėlė.

-Aha dumiam iš čia, nes dar užmuš tas lietus - nelinksmai nusijuokė ir nusiėmusi švarkelį užsidėjo jį ant galvos, kad nesušlaptų plaukų ir jų vel netektų eilinį kartą džiovintis kas jau buvo jai kiek atsibodę...