Švilpynės stalas

Didelis, ilgas, papuoštas geltona, švaria staltiese didžiojoje salėje stovėjo švilpynės stalas. Kaip ir visi stalai šioje salėje, jis buvo apkrautas kvapniomis ir gardžiomis vaišėmis tris kartus per dieną. Stalą iš abiejų pusių supo daugybė patogių kėdžių, ant kurių sėdėdavo visų kursų švilpynukai ir kimšdavo gardų maistą.

Jis ėjo link švilpynės stalo. Jo mantija labai plėvesavo todėl jis ją šiek tiek prilaikė klestelėdamas į vieną kėdžių kurios buvo pritrauktos prie švilpių stalo kėdės. Jis nebuvo labai alkanas taigi pasiemė kelis apelsinus ir juos pasigardžiuodamas suvalgė. Netikėtai atsirado noras valgyti. Dabar kaip tik ta proga... Pamastė jis ir isidėjo lėkštėn nedidelę vištienos kulšelę. Ji buvo tokia kvapi ir skani, kad jis ją suvalgė gal geriau prarijo net nemirktelėjas. Daugiau nėra ko čia pasilikti... Jis atsistojo lėtai todėl, kad buvo sunkus, daug prisivalgęs. Jis taip pat lėtai išėjo.

Alice atėjo į šią salę po pamokų pavalgyti pietų. Švilpynės stalas buvo liūdnai tuščias. Nuliūdusi Alice nusėlino link stalo ir atsisėdo į vieną iš kėdžių. Apsidairė, ko yra valgyti ant stalo. Ji pasiėmė kvapnią, labai gardžiai atrodančią vištos kulšelę, prie jos įsidėjo bulvių košės ir pomidorų salotų. Ji viską pasigardžiuodama suvalgė, o pabaigai atsigėrė sulčių ir paskanavo įmantraus pyragaičio. Pavalgiusi ji atsistojo ir išėjo iš salės.