Krantas

Išpuoštas dailiomis kriauklelėmis ir įvairiaspalviais akmenimis, puikavosi ežero krantas. Čia smagu buvo ateiti su draugais pasijuok, pasitaškyti gan vėsiu ežero vandeniu. Taipogi, ši vieta buvo tiesiog ideali stebėti saulėtekiui ar saulėlydžiui, arba nuostabaus mėnulio, puošusio dangų. Krante taip pat stovėjo kelios valtelės, kuriomis vaikai dažnai naudojosi.

Prisikimšęs pilva gardžiu Hogvartso maistu, Matthew atžingsniavo link ežero, kuris buvo gan ramus - tik kelios bangelės atsimušė į krantą. Jis atsisėdo ant sausos žolės ir ėmė stebėti debesis it cukraus vata. Retkarčiais, juos savo sparnais perskrosdavo paukščiai. Matthew patikdavo stebėti dangų.

Eva ėjo ežero pakrante žvelgdama į ežere plaukiojusias žuvis. Mergaitė eidama galvojo apie namuose paliktą šeimą, svajojo užaugus tapti garsia burtininke ir džiaugėsi pagaliau atvykusi į Hogvartsą, kur išmoks kerų, reikalingų norint būti tikru burtininku.
Taip begalvodama jos žvigsnis užkliuvo už berniuko, kuris gulėjo ant žolės.

Bestebėdamas debesis berniukas išvydo gudriai besišypsančios mergaitės galvą. Jis atsikėlė ir tada pastebėjo, kad už ją yra aukštesnis maždaug penkis centimetrus. Matthew išsišiepė ir pasisveikino:
- Labas, - baltadantė šypsena papuošė jo veidą.

Evos gudri šypsena niekur nepradingo.
- Sveikas, - taip pat pasisveikino.
Mergaitės apsiaustą kedeno rudeninis vėjas, taip pat ir jos plaukus surištus į dvi uodegytes.

Pamatęs žalią kaklaraištį, iškart mergaitės paklausė:
- Tu iš klastūnyno?
Jo rudus plaukus dar labiau pašiaušė vėjas, vis dar nesugebėjęs nupūsti šypsenos nuo berniuko veido.
- Kuo būsi vardu?

Eva pamatė kaip jo žvilgsnis nuslydo link jos kaklaraiščio.
- Taip,- atsakė mergaitė ir pažiūrėjusi į jo kaklaraištį burbtelėjo.- Grifiūkšti.
Mergaitė taip pat šypsojosi, bet išgirdusi klausima iš kart atsakė :
- Mano vardas Eva , o tavo ?- Vis dar su šypsena paklausė mergaitė.

Shania eidama per akmenis, braukė koja per vandenį. O jis, kaip visada buvo šaltas, nors su batais to galėjai ir nejausti. Mergina vėl išsitraukė iš kuprines knygą, ir pradėjo skaityti. Užkliuvus už akmens atsitūpė ir pasižiūrėjo į koją:
- Velnias... Kraujuoja.
Išsitraukus lazdelę, Shania sumurmėjo burtažodį, ir koja užgijo. Tada išgirdo balsus ir pamatė du kitus mokinius bekalbant. Du mokiniai visoj mokykloj... Nu su manim trys...Žiauru. Mergina atsiduso, ir nuėjus prie medžio atsisėdo ant žemės, ir toliau skaitė knygą, nors paukščių čiulbėjimas šiek tiek maišė.

- Aš Matthew, malonu susipažint, - berniukas ištiesė ranką klastūnietei.
Jam buvo keista, kad Eva gan draugiškai bendrauja su juo, kadangi ji buvo iš Klastūnyno koledžo, kur tikrai nelabai mėgo grifų gūžtos mokinių.
- Turi brolių ar seserų? Aš tai turiu jaunesnę seserį Amy.

- Man taip pat malonu, - taip pat ištiesė ranką.
Ji pajautė kai vėjas stipriau pūstėlėjo , ir išgirdo '' Gurgt'' tai buvo jos pilvas, pasirodo ji nuo pas ryto nieko nevalgiusi ir jai skubiai reikia į valgykla .
- Taip turiu , jo vardas John'as. Atsiprašau, bet man jau laikas lėkti iki kito susitikimo, - pasisoko ir nubėgo link valgyklos.

- Iki, - nustebęs atsisveikino.;
Berniukas išpūtęs akis stebėjo nubėgančią mergaitę. Kiek taip pastovėjęs gūžtelėjo pečiais ir išsidrėbė atgal ant žolės. Kiek taip pagulėjęs pastebėjo šalia miedžio sėdėjusią mergaitę, kuri buvo iš jo koledžo. Jis apsidžiaugė gavęs progą susipažinti su dar vienu žmogumi, tad priėjo arčiau jos. Mergaitė rankose laikė knygą, todėl berniukas nenorėjo jai trukdyti. Matthew tiesiog atsisėdo prie jos ir stebėjo nuplaukiančius debesis per medžio šakas.

Shania nusijuokė ir pakėlus galvą pamatė šalia savęs sėdint nepžystamą berniuką, kuris neseniai kalbėjo su kita mokine.
- Ee...Sveikas
Mergaitė vėl nusijuokė ir pabaksnojo į knygą:
- Įdomi knyga... Nors turbūt knygų neskaitai.

Berniukas žvilgsnį nusuko į mergaitę prie kurios atsisėdo, kai ši su juo pasisveikino.
- Labas. Knygas skaitau, bet mokykloje dar nei vienos nepradėjau, - šyptelėjo ir patogiau atsisėdo. - Namuose mano tėvai yra pririnkę gan daug knygų, tad kai kurias iš jų esu skaitęs. Aš Matthew.
Jis atsirėmė rankomis į žolę, kuri maloniai kuteno jo delnus.

Shania išklausė ką pasakojo berniukas:
- Tai atrodo tavo namai idealūs... Tiesa, aš Shania...Parsons
Tardama savo pavardę, Shania jautėsi gan nemaloniai. Norėdama išsklaidyti nerimą ji vėl pasilenkė prie knygos. Tikėkimės jis nežino kas tai per pavardė...

- Ideali mano namų biblioteka, nusijuokė. - Parsons? Girdėta pavardė. Gal tavo tėvai pirko knygas iš mano mamos? Jos draugė - rašytoja. Ji neseniai padėjo jai pardavinėti jos knygas, - berniukas nusijuokė. - Tas pats, aš - Breaker'is. Taigi, ar tu patenkinta patekus į Grifų Gūžtą? Aš tai kažkaip ir tikėjausi į ją pakliūsiąs.

Shania nusijuokė:
- Ne... Motina tai taip, bet tėvas... Aj, žodžiu. Nežadu sakyt savo litanijos.
Mergaitė nusijuokė, pabaigė skaityt knygos skyrių, ir užvertė knygą. Tada pasižiūrėjo į Grifiuką:
- Nežinau... Kažkaip tikėjausi varno nago... Bet ir GG bus gerai.
Shania padėjo knygą į kuprinę, nusiavė batus ir nuėjus prie ežero pradėjo baridžioti po jį.
- O vanduo šaltas...

Berniukas irgi nusijuokė.
- Na, pas mane kai visi buvę Grifų Gūžtoje, tai sunku ir įsivaizduoti mane kitur.
Matthew taip pat atsistojoir priėjo arčiau ežero, bet batų nenusiovė ir neėmė braidžioti.
- Taip, čia vanduo gan šaltas... Turi brolių ar seserų?

- Turiu, bet po kol neįlįsi į vandenį-tylėsiu,- nusijuokė Shania ir greitu rankos judesiu, pagriebus Matthew už rankos, su batais įstempė į vandenį,- Ups...
Mergaitė visdar juokėsi iš visų plaučių. Nurimus pasakė:
- Turiu brolį ir seserį... Brolis vyresnis, sesuo irgi...Žodžiu, aš jauniausia.

Berniukas taip pat nusijuokė . Jis jautė, kaip į batą po truputį braunasi vanduo, jautė kaip peršlampa kojinės.
- Aš vyriausias. Na, dabar vyriausias, - berniuką trikdė liūdni prisiminimai. - Mano sesuo dar teturi 5 metus.
Berniukas žengė kiek į priekį, o jo pilni vandens batai kvaktelėjo.

Shania nusijuokė:
- Sakiau batus nusiaut... Nu gal nesakiau, bet ne esmė..
Mergaitė toliau braidžiojo po vandenį.
- Aš kaip tik jauniausia šeimoje...

- Mano batai irgi norėjo pabraidžiot, - nusijuokė Matthew, pažiūrėjęs į savo batus. - Neblogai būt jauniausiu. Lengviau manipuliuoti tėvais.
Berniukas sukrizeno ir toliau ėjo paskui Shanią kvaksindamas batais. Susiprotėjęs nusimovė batus ir toliau braidė, rankoj laikydamas juos.
- Žiauriau tapti vyriausiu. Na, turėjau aš irgi brolį. Dabar būtų septintakursis, - berniukas nuleido žvilgsnį ties savo kojų pirštais. - O kuriam tu kurse?

Shania nusijuokė:
- O kas nutiko tavo broliui?..
Kiek patylėjus pridūrė:
- Aš pirmakursė...Kątik atvažiavau, tai dar net pilies neapžiūrėjau..

- Mirė. Kažkoks jo draugas jį nužudė, - nurbtelėjo. - Toks ten iš jo ir draugas.. .Bet dabar tas sėdi azkabane.
Berniukas koja spyrė į vandenį ir aptaškė Shania.
- Haha, - nusijuokė.

-Ė, kas čia juokingo?- nusijuokė Shania ir tėkštelėjo bangą ant Matthew.
Mergaitė įsibėgėjus įšoko į ežerą. Po kiek laiko atsirado netoli Matthew:
- Vanduo šiltas kaip įpranti.

Matthew išpūtęs akis stebėjo Shanią. Kai ši grįžo. pasakius tik "Vanduo šiltas kai įpranti", Matthew išsišiepė:
- Kietai.
Jis pažiūrėjo į šlapią Shanios apsiaustą.
- Dabar ir man taip? - nusijuokė.