Krantas

-O...-Shania pasižiūrėjo į savo apsiaustą. Tada jį nusimetė ir mestelėjo ant kranto,- Dabar apsiaustas tegu padžiūva.
Nusijuokusi mergaitė panėrė, ir po kiek laiko vėl išnėrė.
- Jei nenori-neplauk.Neversiu,-vėl nusijuokė Shania.

Berniukas taip pat panėrė po vandeniu.
- Brr, - nusipurtė išlindęs. - Gan šaltas, bet man patinka. O tu turi pelėdą ar kokį kitą augintinį?
Berniukas taip pat nusimetė apsiaustą. Tada paėjo kiek toliau nuo kranto.

-Man kažkaip pelėdos nelabai... Turiu varną. O kodėl klausi?- nusijuokė Shania ir vėl panėrė po vandeniu. Išnėrus pasižiūrėjo į savo rūbus ir plaukus,- Aš visa šlapia.
Mergaitė patampė šlapius, prie kūno nemaloniai prigludusius rūbus ir vėl panėrė.

- Nežinau, šiaip, - nusišypsojo. - Aš tai turiu pelėdą - Ravi. Man jos patikimesnės.
Nusijuokęs pažiūrėjo į savo draugužės rūbus.
- Pats matau, kad tu šlapia - kaip ir aš.
Matthew pradėjo plaukti ir nuplaukė iki ten, kur jis jau nesiekė dugno. Tada pamojo Shaniai:
- Plauk čia!

Shania nusijuokė:
- Beprotis.
Mergaitė nuplaukė iki Matthew, ir pajautė kad kojos nebesieka dugno.
- O čia ką? Nužudysi mane?
Shania panėrė, ir išlindo kelis metrus toliau nuo berniuko.

- Nėra man naudos iš to, kad tave nužudysiu, - nusijuokė ir priplaukė arčiau Shanios. - Čia bent jau jaučiasi, kad nebe reikalo mes šlapi.
Berniukas berniukas rankas sukišo į kelnių kišenes, o apčiuopęs savo lazdelę atsiduso.
- Ehm.. O tavo visa šeima burtininkai?

Shania atsiduso:
- Visa, bet yra giminių ne burtininkų...
Mergaitė nesuprato:
- Kaip tai ne bereikalo sušlapom? Aišku, kad bereikalo.
Shania nusijuokė ir vėl pradėjo plaukioti po ežerą.

- Pas mane giminėje tai visi, pagrinde, burtininkai. Bet mes neturim nieko prieš žiobarus, - berniukas šyptelėjo. - Na tik senelis man ir sesei burba, kad nesuterštumėm tokios didžios giminės su žiobarais, tačiau tik juokaudamas. Bent jau tikiuosi. O sušlapom nebe reikalo - tam kad paplaukiot, o ten tik braidžiojom šlapi. Hehe.
Matthew taip pat pradėjo plaukti.
- Man graži ežero spalva.

Shania nusijuokė:
- Nu tai galėjom braidžiot šlapi... Jokio skirtumo.
Mergaitė vėl nusijuokė ir nuplaukus kiek toliau atsakė:
- Aha, ežero spalva visada būna graži..

- O kokia tavo mėgstamiausia spalva, Shania?
Matthew, beplaukdamas ant nugaros, stebėjo plaukiančius it cukraus vata ar jauni avinėliai debesis.
- Žinai, gal jau lipam iš čia? - pasakė jis besijuokdamas. - Persirengtume ir susitiktumėm bendrąjame kambary. Kaip tau?

Shania nusijuokė:
-O... Man turbūt juoda ir raudona labiausiai patinka...O tau?
Mergaitė šlapia išlipo iš vandens, ir užsimetusi kuprinę ant peties tarė:
-Gerai, susitiksim bendrajame kambaryje.
Nusijuokusi Shania pasiėmė apsiaustą ir nuėjo į pilį, palikdama Matthew vandenyje.

- Man mėlyna ir raudona, - nerniukas dar vis stebėjo beplaukiančius dangumi debesis.
Bet kai jis išgirdo iš kranto šaukiančia Shania, atsibudo iš tokio savotiško tranzo ir taip pat pasileido kranto link.
-ĖĖ! - nusijuokė ir pasileido bėgti paskui Shanią. Keli vaikai išpūtę akis žiūrėjo į juos - akivaizdu, ne kiek vienas juk laksto po mokykla visas kiaurai permirkęs.

Dar kartą, su Shania, atėjo prie ežero. Šiandien jis buvo kiek tamsesnis, mat jiedu atėjo kiek vėliau, nei praeitą kartą. Berniukas pažiūrėjo medelio pusėn, kur susipažino su Shania.
- Hehe, gal šį kartą nesimaudom? - nusijuokė. - Kažkaip užteko karto šiandien sušlapti.
Matthew stebėjo ramias ežero bangeles, kurios vis išnykdavo, atsimušusios į krantą. Kiek toliau buvo matyti maža salelė, arba jam jau vaidenosi.

Shania nusijuokė:
- Pasieisim be maudynių tada...
Mergaitė atsisėdo prie medžio.

Matthew stovėjo, žiūrėdamas į besileidžiančią saulę.
- Žinai, o gal tu žinai, kiek mes jau čia dienų?
Jis nusijuokė ir taip pat prisėdo prie Shanios. Žolė buvo sausa, bet švelni jo rankoms, kai jis atsirėmė jomis į ją. Berniukui patiko gamta, ką ryškiai pastebėjo jo draugė, sėdėjusi šalia ir kiti pažįstami.

- Nežinau... Gal keturias, ar penkias,- nusijuokė Shania.
Ji nusiovė batus, ir įmerkė kojas į vandenį. Mergaitės kojas skalavo ežero vanduo.
- So... Ko tikiesi iš šičia?- paklausė ji.

- Kaip ir ko nors išmokt, - berniukas, nusijuokęs atsiduso. - O tai nenoriu likt bemokslis ir nemokėt burt.
Šyptelėjęs, jis vėl pažvelgė į dangų. Kai jis turės šluotą, jis tik raižys ir raižys tuos cukrinius debesis...
- O ko tu čia nori? - nusijuokė. - Žinoma, dar neprošal būtų daaug draugų ir daaaugybė nuotykių. Bent jau man.

- O aš tikiuosi gerai išlaikyt testus, kurie bus kai prasidės pamokos,- nusijuokė Shania.
Mergaitė perbraukė ranka per vandenį.
- Gash, ir ką tu veiksi su tais galybę draugų?

- Būsiu populiarus ir žinomas, - berniukas nusijuokė. - Šiaip, aš noriu ką gero padaryt, o ne vien tik krimsti mokslus. Patirti kokį didelį nuotykį. Pasikalbėti su kentauru. Paglostyti vienaragį. Perskaityti nors vieną knygą iš uždraustojo skyriaus. Ir daug ką dar noriu padaryt. Kad ir kaip nors įeit į mergaičių kambarį ir pažadint tave.
Berniukas nusijuokė, prisiminęs, kaip jį pažadino Shania.

Shania plyšo juoku:
- Eik jau... Pone populiarusis.
Mergaitė toliau juokėsi:
- O, kiek nuotykių... O dėl mergaičių kambario neišdegs. Nebent įskrisi į kambarį su šluota.

- Dar ir kaip įskrisiu - kad visas prikelsiu.
Matthew pabandė tai įsivaizduot.
- Na, dar aišku prie mano norų prisidėtų žaisti kvidičą.
Berniukas atsisėdo turkiškai.

- Eik jau...- nusijuokė Shania.
Mergaitė įsistebeilyjo į vandenį.
- Ir vėl kvidičas...

- Aš ne tiek daug jau ir apie jį šneku. Nesuprantu, kas čia tokio nemalonaus? - berniukas šyptelėjo. - Jį bežaidžiant pajunti ryšį su savo šluota....
Bernukas pasižiūrėjo į Shanią ir nutilo. Iš jos veido išraiškos buvo aiškiai matyt, kad jai... nelabai įdomu.
- Gerai. Baigiu.

Shania nusijuokė:
- Ryši su savo šluota?.. O jau ant tokių dalykų aš nieko nežinau. Gali džiauktis, nes greičiausiai bus skraidymo būrelis.
Mergaitė įmetė kelis akmenukus į vandenį.

- Tai ir bus. Aš tai tikrai tą dien paskraidysiu - turiu patirties, - parodė į save. - O tu.. moki skraidyti? Ar nebandžius?
Berniukas atsisuko į Shanią visų kūnu.
- Jei nebandžius tai nepradėk keikti kvidičo.
Matthew nusijuokė.